Lietuvos mokyklose nuo 2015 metų vyksta iniciatyva „Šok į tėvų klumpes“. Tai yra visuotinė atvirų durų diena moksleivių tėvelių darbovietėse, suteikianti galimybę artimiau susipažinti su tėvų, senelių, kitų artimųjų profesijomis.

Jei iki šių mokslo metų vidurio įmonės, įstaigos ir kitos organizacijos buvo raginamos priimti mokinius ir parodyti jiems galimos karjeros kryptis, tai karantino metu ieškojome savanorių iš klasės tėvelių, kurie galėtų papasakoti apie savo profesiją nuotoliniu būdu. Mūsų 6b klasėje atsirado mama, kuri atsiliepė į kvietimą pasavanoriauti, t. y. dalyvauti šioje iniciatyvoje ir papasakoti apie savo karjeros kelią link dabartinės vadybininko profesijos bei darbo pobūdį. Tai buvusi mūsų mokyklos auklėtinė, dabar jau šeštoko Beno mama Milda Domkienė.

Gegužės 26 d. pasikvietėme Beno mamą į klasės valandėlę, kurios metu šeštokai ir jų klasės auklėtoja D. Kubilienė išgirdo ir pamatė, kokia yra įdomi Beno mamos profesinė veikla. Pasakojimo pradžioje visi pamatėme pirmąją skaidrę, kurią perskaitė Benas Domkus pristatydamas savo mamą klasės draugams. Ponia Milda pradėjo dirbti kurjere „Itella Logistics Lietuva“, kuri yra tarptautinės Suomijos logistikos bendrovės „Posti“ dalis. Žiūrėdami rodomas skaidres išgirdome, kad tai kelių, jūrų ir oro transportavimo, sandėliavimo, siuntų terminalų bei kurjerių paslaugų tiekimas. Beno mama pasakojo, kaip ji dirbdama sudėtingą kurjerio darbą, lavino ne tik darbinius įgūdžius, bet ir savo asmenines savybes, kurios dabar labai praverčia dirbant jau vadybininko darbą. Bene svarbiausia savybė yra gera atmintis. Pasitaiko atvejų, kai reikia padirbėti ir kurjeriu, ir vadybininku, – tada darbas tampa labai sudėtingas. Beno mama įvardino, kad renkant komandą ne tiek svarbus diplomas, kiek svarbios asmeninės žmogaus savybės. Kurjeris turi būti atsakingas, paslaugus, savarankiškas, komunikabilus, greitai orientuotis aplinkoje, geras vairuotojas, kad važiuotų iš taško A į tašką B optimaliausiu maršrutu, o ne zigzagais. Ponios Mildos vadovaujama komanda yra geranoriška ir stipri, jie sugyvena kaip šeima, kartu sprendžia iškilusius konfliktus ir visi laikosi auksinės taisyklės, kad klientas visada teisus.

Beno mama pasakojo ir apie kurjerių nuotykius, atsidūrus neįtikėtinose situacijose, taip pat atsakinėjo į mokinių pateiktus klausimus: kur galima įgyti vadybininko specialybę, kokios kurjerio darbo valandos, kiek kilometrų nuvažiuoja, kad atranda tokias vietas, kur vasarą galima būtų važiuoti ilsėtis. Sužinojome, kad norint dirbti kurjeriu, reikia baigti 12 klasių ir turėti vairuotojo pažymėjimą.

Ponia Milda pažadėjo, kad kitais mokslo metais važiuosime į Kauną ir aplankysime ITELLA logistikos filialo sandėlius, kur moksleiviai savo akimis pamatys tai, apie ką dabar girdėjo pasakojant...

Pasakojimas, iliustruotas paveikslėliais ir filmuku, buvo labai įdomus. Moksleiviai suprato, kad verta pradėti dirbti ne tokioje pozicijoje, apie kurią svajoji, tam, kad turėtum daugiau galimybių pasiekti savo tikslą. Manyčiau, kad prisimindami šį naudingą pasakojimą, šeštokai supras dar daugiau dalykų, – reikia tik išlaukti ir paaugti.

6b klasės auklėtoja Dalia Kubilienė

Filmukas apie kompaniją „Itella Logistics“ (žiūrėti).