Trumpėjant dienoms ir daugiau tamsaus meto ateinant į mūsų gyvenimus, vis dažniau pratrunkantis rudeninis lietus ir stipraus vėjo gūsiai trukdo pasidžiaugti margaspalvių medžių grožiu, pasivaikščioti šlamančiais lapais, dėl to vis dažniau subjūra nuotaika, vis dažniau norisi susisukti į šiltą antklodę ir laiką leisti namuose. Apie užplūstačias emocijas, apie tai, kad jos nėra nei geros, nei blogos ir kaip jas tinkamai išreikšti, su ketvirtų ir penktų klasių mokiniais kalbėjosi psichologė Kristina ir socialinė pedagogė Jolanta.
Užsiėmimai vyko vykdant Neigiamų socialinių veiksnių prevencijos projektą „Žengiu teisingu keliu“. Aptarus keletą emocijų, šįkart didesnis dėmesys buvo skiriamas vienai stipriai mus veikiančiai emocijai – pykčiui. Mokiniai prisiminė, kaip jaučiasi supykę, įvardino požymius, kuriuos mato, kai pyksta kitas žmogus. Tiesa, be kumščių naudojimo, įžeidžiančių žodžių pliūpsnio ir pan., yra ir kitų, visuomenei priimtinesnių, pykčio išraiškos variantų. Pokalbio metu mokiniai prisiminė ir sužinojo naujų būdų kaip elgtis užvaldžius pykčiui. Užsiėmimo metu mokiniai praktiškai išbandė du nusiraminimo būdus: spalvino ir karpė rudeninius lapus ir gaminosi įvairiaspalvius antistresinius kamuoliukus. Kamuoliukus vaikai puošė linksmais veideliais ir spalvotais kaspinėliais. Į labai smagią ir daug gerų emocijų bei juoko sukėlusią kamuoliukų gamybą aktyviai įsijungė ir ketvirtokų mokytojos Rasa ir Asta. Mokytojos ne tik padėjo vaikams, bet ir pačios panoro pasigaminti ir turėti tokius kamuoliukus. Juk tai tikrai geras būdas nusiraminti niekam nedarant žalos. Juoko ir geros nuotaikos nesugadino net ir po darbo nuo miltų nubalę rūbai, batai ir suolai.
Tikimės, kad esant stresui, užplūdus pykčiui spalvotas, žaismingas ir pačių pasigamintas kamuoliukas padės nusiraminti, nenešioti „akmens užantyje“, nes tai tik nutolina žmones.
Jolanta Matiukė
