Panevėžio krašto ateitininkai, atsižvelgdami į LR seimo nutarimą 2022 metus paskelbti savanorystės metais, pasiūlė krašto kuopoms dalyvauti projekte „Ne šventieji lipdo puodus“. Projektas suskirstytas į tris etapus: I etapas vadinasi „Išeik iš  komforto zonos“, II etapas – „Mano talentai ir galimybės“ ir III etapas – „Tavo lobis ten, kur užmetei širdies inkarą (B. Ulevičius)“. 

Dievo tarno kun. Alf. Lipniūno kuopa, veikianti mūsų mokykloje, jungiasi į pasiūlytąjį projektą. Būrelio metu diskutavome apie komforto zoną: kodėl reikia palikti vietą, kurioje ramios ir pažįstamos situacijos, nuolat teikiančios malonumą gyvenimui. Mokinius stebino tai, kad patogumai prikviečia rutiną, kuri stabdo kritišką mąstymą, sprendimų priėmimą. Žinodami teorinius dalykus panorome tai išbandyti praktikoje, todėl sausio mėnesį nusprendėme vykti į Kraštotyros muziejų. Pradžioje nebuvo lengva nugalėti nuostatą, kad muziejuje nebus nieko įdomaus ir kaži ar verta jį aplankyti. Tačiau skatinami minties, kad tai bus pirmasis žingsnis palikti komforto zoną, sausio 19 dienos popietę apsilankėme Panevėžio kraštotyros muziejuje. Ekskursija po atnaujintą Kraštotyros muziejų buvo labai įdomi. Pirmame aukšte, dairydamiesi po Panevėžio krašto etnografijjos ekspoziciją, girdėjome aukštaičių tarme kalbantį dailininką ir režisierių Stasį Eidrigevičių. Antrame aukšte, lydimi gido pasakojimo, pabuvojome ekspozicijoje „Nuo priešistorės iki modernėjančio miesto“. Maloniai buvome nustebinti, kad kai kurie ateitininkai, pakėlę skambančio telefono ragelį, išgirdo namo savininko, kuriame įsikūręs Panevėžio kraštotyros muziejus, gydytojo Tado Jono Anupro Moigio balsą, pasakojantį apie prezidento Antano Smetonos viešnagę Panevėžyje. III aukšte aplankėme parodą, skirtą skulptoriui Juozui Zikarui. Liftu nusileidome į rūsį, ten apžiūrėjome ekspoziciją „Raudonasis teroras“.

Nustebinti, pilni įspūdžių grįžome į mokyklą. Reikės šiek tiek laiko, kad muziejuje patirti įspūdžiai, išgyvenimai, jausmai susigulėtų ir galėtume juos aptarti. Džiugu, kad moksleiviai, įveikę pirmąją užduotį išeiti iš komforto zonos, patyrė džiaugsmo ir laisvės pojūtį, nes, kaip sakė popiežius Pranciškus, „jaunas žmogus privalo pasikelti nuo patogios sofos, apsiauti žygio batus ir keliauti per gyvenimą. Laisvė tai ne sėdėjimas ant sofos, laisvė – tai atsakomybė“.

Dievo tarno kun. Alf. Lipniūno kuopos globėja Dalia Kubilienė

Daugiau nuotraukų (žiūrėti)