LR Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 1972 m. buvo pradėta leisti „Lietuvos Bažnyčios Kronika“ ir šiais metais minės leidybos 50-metį bei vertindamas šio istorinio įvykio ir pogrindžio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ svarbą lietuvių tautai ir Lietuvos nepriklausomybės atgavimui, 2022 m. paskelbė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais.

Mūsų mokykloje veikianti Dievo tarno kun. Alf. Lipniūno ateitininkų kuopa, nuolat stiprinama įvairiais žygiais, pažintinėmis kelionėmis, bendrais kuopų renginiais, projektais. Dalyvaudami Panevėžio krašto projekte „Ne šventieji puodus lipdo“, nusprendėme II projekto etapą pradėti edukacine programa „Pogrindžio leidybinė veikla: Kronika“ Kaune. Ši programa atliepia tautiškumo principą, skelbiantį, kad ateitininkas turi būti geras lietuvis. Jis turi ne tik mylėti Lietuvą, bet kalbėti lietuviškai, pažinti Lietuvos istoriją ir dirbti Lietuvos labui. Tad vykome į Kauną labiau pažinti mūsų šalies istorijos, suprasti, kas yra „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ ir kaip ji pagelbėjo, skelbdama pasauliui apie tikrąją padėtį Lietuvoje ir pralauždama geležinę uždangą. Mokiniai sužinojo, kaip sovietmečiu gyveno lietuviai, kiek neteisybės, melo patyrė kiekvienas pilietis. Gidė pasakojo, kad vaduotis iš vergystės pančių padėjo „LKB Kronikos“ leidimas, kuris visam pasauliui skelbė apie tikrąjį Lietuvos gyvenimą, priešingai nei pasakojo Maskvos atstovai. Kronikos medžiagą sudarė kreipimaisi ir pareiškimai dėl tikinčiųjų teisių varžymo; pranešimai apie priverstinę jaunimo ateizaciją; pranešimai apie valdžios kovą prieš pačią „LKB Kroniką“, jos leidėjų bei talkininkų tardymus, kratas bei teismus; žinios iš vyskupijų apie konkrečius tikinčiųjų teisių pažeidimo faktus. Ateitininkai sužinojo visokių paslapčių: kaip buvo stengiamasi paslėpti „LKB Kronikos“ spausdinimo įrankius, kokiais būdais šie leidiniai buvo gabenami į Vakarus, kad saugumiečiai nesusektų ir nekonfiskuotų leidinių; apie žmones, kurie dėl nelegalios veiklos buvo nuteisti tremčiai, kalėjimams, net mirčiai. Sovietų okupuotos Lietuvos žmonės galėjo išgirsti „LKB Kronikos“ informaciją, skelbiamą per laisvojo pasaulio radijo stotis. Į užsienį patekusių numerių rašiniai buvo skaitomi per „Amerikos balso“, Vatikano radijo stotis.

Buvo įdomu patiems išbandyti rašyti spausdinimo mašinėlėmis. Mokiniai stebėjosi, kaip smarkiai reikia pirštu spausti klaviatūros mygtuką, kad atsispaustų bent viena raidė. „Tai ne mūsiškis kompiuteris“, – sakė jie. Įdomu buvo fotografuoti tarybiniu fotoaparatu, peržiūrėti fotoaparatų juosteles, čiupinėti tarybinius rublius, apžiūrėti pačius pirmuosius „LKB Kronikos“ leidinius.

Antroje programos dalyje susipažinome su seniausiu Kaune esančiu gyvenamuoju Perkūno namu, kuriame ir vyko edukacija. Sužinojome, kad namui daugiau nei 5 šimtmečiai, kad vienas pirmųjų šiame name gyveno pirklys Steponas Dulkė su žmona ir trimis dukromis. Matėme išlikusių 500 m. senumo interjero detalių.

Pakeliui namo užsukome į „Megą“, kur kaip tik tuo metu akvariume buvo maitinamos žuvys. Pasisotinę ir dvasiniu, ir fiziniu maistu grįžome į gimtąjį miestą. Įspūdžių išties daug – jais pažadėjome pasidalinti ateitininkų būrelyje.

D. Kubilienė, ateitininkų kuopos globėja