Spalio 20 dienos popietę Dievo tarno kunigo Alfonso Lipniūno kuopos ateitininkai vyko į Gyvūnų prieglaudą Kaimiškyje savanoriauti.
Kiekvienais metais savanoriaudami Gyvūnų prieglaudoje moksleiviai išmoksta daug gyvenimiškų pamokų: dirbti komandoje, padėti draugui greičiau baigus savo užduotį, imtis kitos, ne taip viliojančios, užduoties, atlikti savo darbą iki galo, jei kas nors nepavyksta, paprašyti komandos nario pagalbos. Mokytoja Aušra, lydėjusi jaunuosius savanorius į prieglsudą, paskirstė ateitininkams darbus: vieni valė langus, kiti grėbė lapus, tvarkė aplinką, treti darbavosi prie šuniukams skirtų gultų lentynų. Visiems pabaigus darbą buvo leista pavedžioti kelis šunis aplink Gyvūnų prieglaudą. Linksmas moksleivių klegesys nustelbė šunelių lojimą .Nors moksleiviai buvo iš skirtingų 5-8 klasių, tačiau gera buvo dirbti kartu, ypač kai vienijo bendras tikslas – padėti gyvūnui, kuris gyvena ne savo namuose, o prieglaudoje.Savanorystės patirties neįmanoma pasisemti iš vadovėlių. Tai patirtinė veikla, visada duodanti gausių vaisių: išmokstama daugiau laiko skirti ne asmeniniams, o komandos poreikiams, padėdami kitiems moksleiviai tampa labiau užjaučiantys, patiriamas saviraiškos džiaugsmas. Šios žmogiškos savybės bei patirtys visada bus reikalingos kuriant santykį su kitu. Manau, kad teisus yra žymusis dainininkas Andrius Mamontovas sakydamas, kad ,,savanoriai - tai žmonės svajotojai, jie tiki, kad galima pakeisti pasaulį, net jei jis ir netobulas“.
Dievo tarno kun. Alf. Lipniūno kuopos globėja D.Kubilienė
