Mykolo Karkos pagrindinėje mokykloje jau tradicija tapo renginys „Sniego gniūžtė“. Jis organizuojamas direktoriaus pavaduotojos Virginijos Jeleniauskienės ir tikybos mokytojos metodininkės Dalios Kubilienės iniciatyva. Siekiama jame įgyvendinti jaunimo prevencijos programą – skatinti praleisti laisvalaikį be alkoholio ir kvaišalų, ugdyti lyderystės gebėjimus. Šiųmečio renginio tikslas buvo parodyti, jog galima įdomiai bendrauti gyvai bei užmegzti draugišką ryšį tarp įvairaus amžiaus žmonių.

Ar įsivaizduojate situaciją: apie 90 skirtingų interesų, poreikių, amžiaus žmonių, palikę mobiliuosius telefonus namuose, praleidžia beveik parą uždaroje mokyklos erdvėje ir išsiskirdami dar vienas kitam sako maloniausius žodžius? Ne? Patikėkite, buvo taip...

Penktadienio popietę į mokyklą su miegmaišiais, sava vakariene ir dideliu smalsumu atėjo 62 mokyklos moksleiviai, 16 vadų iš M. Karkos mokyklos, „Minties“, J. Balčikonio, J. Miltinio gimnazijų (buvę mūsų moksleiviai) ir 10 mokytojų. Jie visi drauge iki šeštadienio pietų „gyveno“ kaip viena šeima. Mokėsi vykdyti įvairias veiklas: gaminti „Švelniukus“, statyti tylos bokštą, rašyti draugišką laiškelį, išsakyti savo jausmus, vaidinti, žaisti, pasitikėti vienas kitu. Daug pastangų iš kiekvieno pareikalavo gyvenimas pagal taisykles ir susitarimus, ne visiems pavyko paklusti iš karto. Bet viską atpirko kupina nuotykių naktis „miegamajame“ su 80 „lovų“. Kas gali būti geriau!.. O dar filmą rodo, „lobio“ ieškoti pakviečia...

Manau, jog tai buvo sunkus išbandymas, didelė patirtis ne tik mokiniams, bet ir mokytojams. Paskaitykite keletą atsiliepimų.

Vadas „Sniego gniūžtėje“ esu pirmą kartą. Praeitais metais šiame renginyje nebuvau, nes negalvojau, kad bus kažkas įdomaus. Šiemet buvau nustebintas užduočių įvairumu, kitų vaikų drausme ir mokytojų bei vadų ryžtu (Marijus, 8d klasė).

Jau trečius metus dalyvauju „Sniego gniūžtėje“ kaip vadovė. Kiekvienais metais malonu sugrįžti ir smagiai praleisti laiką su M. Karkos mokyklos mokiniais. Čia vaikai susiranda naujų draugų ir pamato kitokią mokyklos pusę, pilną juoko, išbandymų ir linksmų žaidimų. Gražu, kad mokykla moko mokinius savaitgalį praleisti kitaip: judriai, linksmai, paliekant namuose kompiuterius ir telefonus. Tikiuosi, visų prisiminimai greit neišblės. Susitiksime kitais metais :) (Augustė Šileikaitė, J. Balčikonio gimnazija).

„Sniego gniūžtės“ vadovu buvau trečią kartą. Kiekvienais metais aš ateinu su viena mintimi – duoti vaikams nepamirštamą laiką, gerą nuotaiką ir neišdildomus įspūdžius. Nors šis renginys pareikalauja daug jėgų ir nervų, bet vaikų juokas ir šypsenos viską atperka su kaupu! (Ignas Grigalavičius, J. Balčikonio gimnazija).

Pirmą kartą patekau į „Sniego gniūžtę“. Labai geri buvo vadovė Vasarė ir Titas, visur mums padėjo. Man labai patiko ratas žvakių šviesoje, kai  kiekvienas galėjo išsakyti savo ir išklausyti kitų įspūdžius. Dar patiko „Pasitikėjimo“ žaidimas, kur reikėjo užsirišti akis ir tave turi vedžioti po mokyklą. Aš jaučiau pasitikėjimą Estela, buvo ne tik linksma, bet kartais ir baisu, kad į kokį vaiką neatsitrenkčiau. Ir naktį buvo labai įdomu ieškoti „lobio“ mokykloje. Bet svarbiausia – visi atitrūkom nuo mobiliųjų telefonų, puikiai praleidom laiką, susiradom draugų ir tikrai, jei kitais metais bus galima, nedvejodama eisiu (Karina, 5b klasė).

Loreta Švarlienė, mokytoja

© 2016. Visos teisės saugomos