„Čiurlionis – tai kažkas be galo didelio, širdimi neapimamo. Žiūrėdamas į jo paveikslus, augi visais matavimais… Aš jo pasiilgstu. Širdis seniai veržiasi rašyti jo paveikslų tema, poezijon perkelti jų gilią mintį ir nuotaiką, bet… dar kažko trūksta…“

(Iš S. Nėries dienoraščio)

Mokyklos I a. fojė pasipuošė septintokų ir aštuntokų piešiniais pagal  S. Nėries eilėraščių ciklą „Iš M. K. Čiurlionio paveikslų“.  Minint S. Nėries 110-ąsias gimimo metines, buvo organizuota integruota lietuvių kalbos ir dailės pamokų veikla „Žodis ir spalva S. Nėries poezijoje“. Pasibaigus projektui, liko gražūs pamokų įspūdžiai,  šios veiklos rezultatai.  S. Nėris ir M. K. Čiurlionis gamtoje įžvelgė kažką labai gyvo, labai gilaus, be ko žmogus nebūtų gražus ir didis, geras ir reikalingas.  Lietuvių kalbos mokytoja M. Petronytė-Kairienė  sudomino mokinius S. Nėries poezija, paskatino pasirinkti keletą labiausiai patikusių posmų, o dailės mokytoja A. Lazdauskienė padėjo posmus interpretuoti per spalvą, parenkant M. K. Čiurlioniui būdingą techniką. Iliustruodamas moksleivis geriau suvokia  tekstą, savaip jį papildo, ugdo savo estetinę ir bendrąją kultūrinę patirtį, meninio žodžio  ir dailės suvokimą.  Tai jo saviraiška, pastangos atrasti bei susikurti savo išskirtinumą, o tai ypač reikalinga paauglystėje.  Šios integruotos veiklos metu mokiniai klausėsi M. K. Čiurlionio muzikos, skaitė ir analizavo S. Nėries eilėraščius, mokėsi džiaugtis gyvenimu, turtinti savo jausmus ir dalintis jais su kitais per spalvas. Mokyklos bendruomenė ne tik grožėjosi iliustracijų paroda, pavadinta S. Nėries eilėraščio žodžiais „Draugystę mano tau – kaip saulę, kaip šviesų ilgesį nešu“, bet ir rinko piešinį, kuris labiausiai atskleidė poetės dvasią.  Padėkos  ir užrašų knygelės įteiktos 8a klasės mokinei Kamilei Mikalauskaitei, užėmusiai I-ąją vietą, 7c klasės mokinei Agnei Žekonytei, užėmusiai II-ąją vietą, 7b klasės mokinei Temėjai Vaičekonytei, užėmusiai II-ąją vietą.  

Lietuvių kalbos mokytoja M. Petronytė-Kairienė

 

Parodos nuotraukos GALERIJOJE–2015 m. žiema–„Draugystę mano tau – kaip saulę, kaip šviesų ilgesį nešu“