Panevėžio krašto ateitininkai džiaugsmingai atsiliepė į monsinjoro Kazimiero Vasiliausko kuopos kvietimą švęsti 10-ajį gimtadienį Vabalninko Balio Sruogos gimnazijoje.

Jaunas žmogus negali tobulėti be aktyvios veiklos ir valios, jauną protą ir vaizduotę įveikiančių užmojų ir noro nugalėti sunkumus. Šių minčių įkvėpti mūsų kuopos ateitininkai, paruošę prisistatymą, nekantriai laukė šventės. Įdomiausia buvo tai, kad gimtadienis turėjo įvykti naktį iš penktadienio į šeštadienį. Išaušo lauktoji diena. Tad kovo 16-osios pavakare autobusas, kuriame šurmuliavo ateitininkai iš Jurgio Tilvyčio-Žalvarnio, Alfonso Lipniūno, Šv. Bernadetos, Vysk. Kazimiero Paltaroko, Aldonos ir Jono Čingų bei mūsų, Dievo Tarno kunigo Alfonso Lipniūno kuopos nariai, pajudėjo link Vabalninko miestelio.

Atvykus mus pasitiko šeimininkai ir šv. Onos kuopos ateitininkai iš Pandėlio bei Biržų. Džiaugsmui nebuvo ribų. Gyvas bendravimas tai ne virtualusis. Tikros emocijos, tikri jausmai, garsios kalbos, šilti apkabinimai. Gimnazijos sporto salėje susipažinimo žaidimu, kurį pravedė mūsų kuopos ateitininkai Rokas S. ir Mangirdas, prasidėjo renginys „Šviesk lyg žiburys ir rodyk kelią kitiems“. Paskui skubėjome į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią į šv. Mišias, kuriose giedojo ateitininkai iš Pandėlio šv. Onos kuopos, o skaitinius skaitė mons. Kazimiero Vasiliausko kuopos ateitininkai. Grįžusius į gimnaziją ateitininkus pasveikino monsinjoras Edmundas Rinkevičius, mokyklos direktorius Laimutis Štirvydas, krašto pirmininkė Irena Bikulčienė, o Panevėžio krašto kuopos sveikino jubiliatus. Po sočios vakarienės gimtadienis tęsėsi. Visa puokštė orientacinių, sportinių ir kitų judriųjų žaidimų apjungė visus aštuoniasdešimt dalyvių. Įpusėjus nakčiai galima buvo žiūrėti kino filmus, kalbėtis, sėdėti pasislėpus poromis, netgi miegoti.

Įspūdžiais iš renginio pasidalino aštuntokai:

„Mons. Kazimiero Vasiliausko kuopos 10-asis gimtadienis labai patiko. Buvo įdomi programa, labiausiai patiko žaidimas su „bombonešiais“. Viskas labai patiko...“ (Agnė R.)

„Tai buvo tikrai nepaprasta gimtadienio šventė. Juk šventėme Vabalninko kuopos dešimtmetį! Mes ne tik šventėme ir nemiegojome visą naktį, bet ir turėjome progą pristatyti savo kuopą. Tikiuosi, kas dar mūsų nepažino, po šio gimtadienio tikrai prisimins!“ (Ignas G.)

„Vabalninke buvau pirmą kartą ir pirmas įspūdis buvo gan geras, o visas renginys buvo dar įspūdingesnis! Daugelis nemiegojo visą naktį. Žaidėme visokius įdomius žaidimus, susipažinome vieni su kitais. Buvo labai įdomu. Tik gaila, kad buvome tokį trumpą laiką. Tikiuos sugrįžti ten vieną dieną...“ (Emilis M.)

Norėjosi, anot Vytauto Kernagio, paprašyti „Dar pabūk, naktie, palauk, naktele, ryto dar nekviesk, palauk“, bet ji baigėsi, aušo saulėtas rytas. Vieni nemiegoję visą naktį, kiti numigę vos keletą valandėlių atsisveikino su šeimininkais, sutarę susitikti AF suvažiavime Kaune, balandžio mėnesį. Ankstyvą rytmetį autobusas, pilnas miegančių renginio dalyvių, pajudėjo namų link.

                                         Dievo Tarno kunigo Alf. Lipniūno kuopos globėja D. Kubilienė