Tradicijos yra svarbios kiekvieno žmogaus gyvenime, nes padeda dvasiškai tobulėti, vienija ir stiprina ryšius tarp žmonių bei atlieka organizacinę funkciją. Panevėžio krašto ateitininkai turi gražią tradiciją savo organizacijos veiklą naujais mokslo metais pradėti kartu.
Todėl ankstyvą rugsėjo 11-osios rytą mūsų mokykloje veikiančios Dievo tarno kun. Alfonso Lipniūno kuopos ateitininkų atstovai kartu su kitų Panevėžio mieste veikiančių kuopų ateitininkais iš Panevėžio pajudėjo link Pandėlio į sąskrydį „Ateitį regim tėvynės...“. Nors lietus šiek tiek pakoregavo Šv. Onos kuopos ateitininkų parengtą programą, įdomybių ir linksmybių netrūko. Į Panevėžio krašto ateitininkų sąskrydį, kuris prasidėjo šv. Mišiomis Pandėlio Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje, susirinko ateitininkai ne tik iš Panevėžio, bet ir iš Biržų, Vabalninko, Dusetų, Juodupės, Kamajų. Po skanių ir sočių pietų Pandėlio gimnazijos valgykloje didelis būrys jaunuolių patraukė link Pandėlio kultūros centro. Čia sveikinimo žodį tarė Panevėžio krašto ateitininkų dvasios tėvas Domingo Avellaneda ir krašto pirmininkė Irena Bikulčienė. Ji priminė, kad LR Seimas šiuos metus paskelbė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais, taip pagerbdamas neatsiejama Lietuvos istorijos dalimi tapusį reiškinį – Kronikos leidybą ir platinimą. Po iškilmingų sveikinimų visi renginio dalyviai žiūrėjo Vilniaus kultūros centro studijos „Elementorius“ (vadovas Gediminas Storpirštis) parengtą spektaklį – teatrinį pokalbį „LKB kronikai – 50 metų“. Spektaklis tarsi prisilietė prie vieno iš penkių ateitininkų principų – inteligentiškumo . Vyresnieji moksleiviai spektaklį suprato, jaunesniesiems moksleiviams daug dalykų buvo neaišku. Tai plati dirva pokalbiams būrelyje. Parapijos namuose sąskrydžio dalyvių laukė karšta arbata ir atsivežtų pyragų gausybė. Mūsų kuopos pyragą iškepė aštuntokė Smiltė. Sušilus prie arbatos puodelio, ateitininkai žaidė įvairius žinomus ir nežinomus žaidimus. Organizatoriai, Šv. Onos kuopos ateitininkai, išmokė savo draugus žaisti žaidimą „Ateities kubas“. Laikas pralėkė akimirksniu. Atsisveikinimas su draugais visad būna graudokas. Ramino tik žinia, kad per Kristaus Karaliaus šventę vėl susitiks visos kuopos Panevėžyje. Pilni įspūdžių, geros nuotaikos ir pasiryžę naujiems lūkesčiams bei iššūkiams panevėžiečiai grįžo namo. Tokios gražios ateitininkų veiklos pradžios proga mintySe suskamba maestro Vytauto Kernagio dainos žodžiai „kaip gera žinoti iš anksto, kur veda keliai ir takeliai ir ką pamatysiu, užkopęs ant šito kalnelio stataus“. Tikiu , kad mūsų kuopos ateitininkų keleliai bus įdomūs ir išradingi.
Kuopos globėja Dalia Kubilienė
