1503 m. rugsėjo septintoji. Tyliai čeža daili žąsies plunksna, pageltusiame pergamente palikdama žodžių eilutes. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras atidžiai rašo dokumentą Ramygalos bažnyčios klebonui, dovanodamas žemes tarp Nevėžio ir Lėvens upių. Tačiau jas pavadino dar niekam negirdėtu, nežinomu įdomiu žodžiu – Panevėžiu. Netrukus Panevėžio žemėse įsikūrė pirmoji bažnyčia, o aplink ją ir miestelis.

Praėjo jau penki šimtai penkiolika metų, o Panevėžys dabar jau gražus miestas, pilnas jį mylinčių panevėžiečių. Rugsėjo septintoji paskelbta miesto gimtmadieniu ir kasmet džiugiai švenčiama. Vyrauja mugė, miestiečius džiugina koncertai ir atrakcionai, šėlsta eisenos dalyviai ir fejerverkai.

Šių metų miesto šventė man labai patiko (na aišku, juk tokį jubiliejų reikia atšvęsti ypač smagiai). Laisvės aikštėje netrūko veiklos – įvairios įstaigos pristatinėjo savo veiklas, šokėjai demonstravo įspūdingus šokius, aidėjo muzika ir atlikėjų balsai. Senvagėje nuo pat ankstyvo iki vėlyvo vakaro nesustojo mugė, kurioje buvo galima nusipirkti nepakartojamų rankdarbių ir dirbinių, saldžių skanėstų ar papuošalų. Na, o šventę užbaigė ir dangų nuspalvino įvairiaspalviai nuostabūs fejerverkai.

Mano mylimiausia miesto gimtadienio dalis yra ta, kad jis suvienija visus miestelėnus, kviečia pažinti savo gimtąjį miestą ir padeda suprasti, koks jis yra nuostabus. Sveikinu tave gimtadienio proga, Panevėžy!

Deimantė Juknevičiūtė, 7c

 

Akimirkos iš netradicinio ugdymo dienos – Miesto istorijos dienos.

Daugiau GALERIJOJE–2018 m. ruduo–Miesto istorijos diena.

 

 

 

© 2016. Visos teisės saugomos