2002 metais gegužės 9 d. Lietuvoje buvo pradėta švęsti Europos diena. Šiai dienai skirtuose renginiuose visuomenė plačiau supažindinama su Europos Sąjunga. Mūsų mokykloje Europos diena buvo minima gegužės 10-ąją – vyko netradicinio ugdymo diena 5–9 kl. mokiniams.

Nuo pat ryto mokiniai dalyvavo įvairiose veiklose. Visą dieną sporto salėje didžiulio kupolo viduje buvo demonstruojamas sferinis kinas. Klasės galėjo pasirinkti, kokius filmus nori pamatyti. Populiariasi filmai – apie galaktikas, nardymas po vandeniu, pasivažinėjimas amerikietiškais kalneliais. Po seanso 9a klasės seniūnas pasidžiaugė, kad „stebint gražius vandenyno ir galaktikų vaizdus galėjo atsipalaiduoti, pajausti ramybę“. Sferinis kinas patiko daugumai žiūrėjusiųjų.

Panevėžio „Europe Direct“ informacijos centras pakvietė aštuntokus ir 7b kl. moksleivius drauge paminėti Europos dieną Dailės galerijoje. Mokiniai aplankė Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių ekspozicijos paviljoną ir galerijos kiemelį. Septintokei Adrianai patiko „labai gražūs kūriniai, kuriais menininkai išreiškia savo mintis, emocijas“. Kiprui iš 7b „labiausiai patiko kūrinys be pavadinimo, nes turėjome galimybę sugalvoti jam pavadinimą“. Evos nuomone, „kūrinius kiekvienas suprantame skirtingai, o kūrinių grožis gali priklausyti nuo žmogaus nuotaikos“.  

Likusiems mokykloje 5–7 klasių mokiniams taip pat nebuvo nuobodu. Gavę „pasus“, jie turėjo aplankyti įvairias stoteles, atlikti dalyko užduotis, susijusias su Europa.

Kalbų stotelėje reikėjo atlikti užduotį interaktyvioje lentoje – teisingai pažymėti žemėlapyje nurodytą Europos šalį. Geriausiai šioje stotelėje sekėsi 9a ir 7c.

„Skaičių Europoje“ mokinių laukė aštuonios grupinės užduotys. Visus suktus matematikos klausimus teisingai išnarstė net 4 klasės: 6b, 7c, 7d, 9a.

Technologijų stotelėje laukė įvairios teorinės ir praktinės užduotys. Vieni grupelėse tyrinėjo drabužių etiketes ir aiškinosi, ką reiškia įvairūs ženklai, rinko informaciją. Kiti demonstravo sagų prisiuvimo ir nėrimo įgūdžius. Čia maksimumą taškų surinko 6c, keliais taškais atsiliko 6b ir 7d.

Atpažinti rodomus skaidrėse objektus reikėjo istorijos ir geografijos stotelėje. Į visus klausimus be klaidų atsakė 7c ir 9a, nuo jų tik vienu tašku atsiliko 5b ir 5c.  

Kūno kultūros stotelėje laukė 2 užduotys. Pirmiausia reikėjo teisingai atsakyti į mokytojos Rasos klausimą, o tada „šaulys“ galėjo mesti strėlytę į taikinį ir pelnyti taškus. Šioje stotelėje daugiausia taškų surinko 7d klasė.

Informacinių technologijų stotelėje geriausiai kompiuterines užduotis atlikti sekėsi 7c klasei, nedaug nuo jų atsiliko 6c mokiniai.

Dailės stotelėje vyravo kūrybinė atmosfera. Vieni piešė burtų keliu tekusios šalies simbolius, kiti šalių vėliavų spalvomis tapė plakatą „Eurovision“, treti rinko dėlionę, o dailininkas-režisierius, pasitelkęs bendraklasius, turėjo „nutapyti“ gyvąjį paveikslą. Mokiniai kūno kalba ir parankinėm priemonėm bandė perteikti dailės šedevrų dvasią. Vaizdavo P. Fedotovo „Majoro piršlybas“, K. Monė „Moteris sode“, L. da Vinčio „Paskutinę vakarienę“ ir kt. Kūrybiškiausios buvo ir po 10 taškų surinko 6a, 7c ir 7d klasės.

Labiausiai mokiniams patikusioje gamtos mokslų stotelėje laukė įdomios užduotys ir bandymai. Tikrais mokslininkais pasirodė 6c, 7d ir 9a, surinkę maksimumą taškų, tik vienu tašku jiems nusileido 5c klasė.

Paskaičius atsiliepimus, visose stotelėse mokiniai „buvo labai aktyvūs (5c)“, „užduotis stengėsi atlikti kuo geriau ir greičiau, kad surinktų kuo daugiau taškų (7a)“, „sužinojo labai daug (6a)“, „dirbo visi draugiškai (9a)“. Ši netradicinio ugdymo diena, anot technologijų stotelės vadovės Laimos Jatautienės, „daugumai patiko labiau negu pamokos, nes smagiai praleido laiką, susipažino su Europos šalimis, sužinojo daug naujų dalykų, sutvirtino komandinio darbo įgūdžius“.

B. Vildžienė, mokytoja

© 2016. Visos teisės saugomos