Visą savaitę mūsų mokykloje vyko akcija „Nemokami komplimentai“, nes komplimentas – tai dovana, kuri nekainuoja. Nors žodžiai neturi materialaus pavidalo, kartais jie gali būti tokie pat skaudūs, kaip kumštis per veidą arba malonūs, kaip švelnus prisilietimas ar paglostymas. Kada Tu paskutinį kartą pasakei komplimentą draugui, klasiokui, mokytojui, mokyklos darbuotojui, savo šeimos nariui...? O kada Tu pats sulaukei gero žodžio?

Mokyklos bendruomenė buvo raginama padaryti tai ŠIANDIEN. Pasakyti nuoširdų komplimentą šalia esančiam žmogui, o gal tam, kuriam dar niekada jo nesakė... Galbūt įvyks kas nors stebuklingo? Visi buvo raginami negailėti sau ir kitiems gražių žodžių, pasidžiaugti vieni kitais, nes tuomet laimė būna abipusė. Jei kartais pritrūko gražių žodžių ar komplimentų, visi galėjo jų „pasiskolinti“ pirmame mokyklos aukšte esančiame stende. Ir tikrai „skolinosi“, nes stende greitai komplimentų paruoštukų nebeliko.

Nuostabu, kiek daug gali suteikti paprastas komplimentas – žodžių junginys, kuris mums nieko nekainuoja. Šiltas ir nuoširdus pagyrimas sukuria magišką aplinką tarp žmonių. Tai tarsi apsikeitimas mažais minkštais pūkuotukais, kuriuos malonu turėti abiems pusėms. Komplimentai skatina bendravimą, bendradarbiavimą, padeda užmegzti artimesnius, šiltesnius santykius, motyvuoja. Už tikrą komplimentą, kaip ir už tikrą, nuoširdžią dovaną, reikėtų padėkoti. Pasakyti „ačiū“ taip, kad kitam būtų malonu mums duoti.

Jolanta Matiukė, socialinė pedagogė

© 2016. Visos teisės saugomos