...Ten, kur jie buvo ištremti, Elenos amžiaus vaikų buvo nedaug, todėl jai teko žaisti su savo pačios pasigaminta lėle „Bambarisa“. Žaislų Elenai Sibire nepirkdavo, nes jų nebuvo. Laikui bėgant, gyvenimas pagerėjo. Elena prisimena pirmąją mamos nupirktą lėlę, kurios veidukas buvo porcelianinis, ilgos geltonos kasos buvo perrištos skarute. Ji jau suprato, kad lėlę reikia saugoti.

Istorija yra vienas iš seniausių mokslų, lydėjusių žmoniją nuo jos lopšio iki šių dienų. Jos vaidmuo nuolat keitėsi ir keičiasi. Istorijoje slypi didžiulės galios. Jos pagalba galima kurti, ugdyti, tačiau ir griauti bei niekinti.

Prisiminti mūsų šalies istoriją, pagerbti tremtinius, susipažinti bei patiems pasigaminti tuo metu buvusius žaislus mokyklos 3 ir 4 klasių mokiniai galėjo integruotoje pasaulio pažinimo ir technologijų pamokoje. Pamoką vedė istorijos mokytoja Erika Leiputė-Stundžienė. Mokiniai su dideliu smalsumu klausė mokytojos pasakojimų apie tremtį, diskutavo apie tremties vaikų išgyventus sunkumus, išsaugotas vertybes bei patys pasigamino iš įvairių skiaučių, siūlų žaislinę „lėlytę“...

„...Neapleidžia mintis, kaip ji, išgyvenusi sunkią vaikystę, išsaugojo jai brangius žaislus arba prisiminimus apie juos. O ar mes juos, savo vaikystės žaislus, turime? Ar brangūs jie mums?“

Dėkojame mokytojai už pamoką kitaip...

Rasa Aleliūnienė ir Asta Šulskienė, mokytojos

© 2016. Visos teisės saugomos