Lipdyti sniego senį ar kitą sniego skulptūrą – tikras smagumėlis. Sniego lipdymas gali tapti tikru įkvėpimo šaltiniu. Tuo įsitikino lietuvių kalbos mokytoja Minolė Petronytė-Kairienė  8c klasės mokiniams suorganizavusi netradicinę lietuvių kalbos pamoką mokyklos kieme.

Susiskirstę grupėmis mokiniai lipdė pasirinkto gyvūno sniego skulptūrą, ją fotografavo ir pasitelkę vaizduotę skulptūrą  atgaivino. Pagal sniego skulptūras, kūrė miniatiūras, eilėraščius, siejo jas su perskaitytų knygų personažais. Netradicinės pamokos metu mokėmės būti draugiški, mėgautis sniegu, o ne su juo kariauti, jį pajusti, atskleisti, aprašyti. Perskaitę aštuntokų įspūdžius įsitikinsite, kad limpantis sniegas gali tapti tikru įkvėpimo šaltiniu.  

Minolė Petronytė-Kairienė, mokytoja 

Mokinių kūryba:

Sniego skulptūrą „Baltoji Iltis“ lipdėme panašią į didelį lokį. Jo rankos ir kojos trumputės, priminė Dž. Kervūdo knygos „Meškinas TIRAS“ pagrindinį personažą. Snieginis lokys atrodo tarsi gyvas – žvelgia giliomis savo akimis, iššiepęs didelę burną. Nors ir didelis, bet nebaisus. Statyti lokį iš sniego mums labai patiko ir pasisekė jį sukurti tokį, kokį norėjome“.

Dominykas, Aivaras, Artūras, 8c 

Baltasis liūtas – mūsų draugystės simbolis. Jį lipdydami žmonės tampa artimais draugais, nes juos vienija bendras tikslas – sniego skulptūra. Iš pradžių lipdėme kiškį, tačiau belipdant, nukrito jo galva. Kai pakėlėme ją nuo žemės, pamatėme tobulą Baltojo liūto snukutį. Delniukais plekšnodamos jo kūną, jautėme, kad jis gyvas, girdėjome draugišką riaumojimą. Staiga išlindo saulė ir apšvietė Baltąjį liūtą, jo kūnas žvilgėjo... Netikėtai gyvūnas pavirto į daugybę mažų sniego detalių. Jos pasklido visur. Tas, kuris turėjo dalelę Baltojo liūto, tapo laimingas, o mes, kurios jį lipdėme, tapome dar draugiškesnėmis.

Neda, Rugilė, Aistė, Solveiga, Goda, 8c

 Sniegiukas – vienaragis voriukas

Sniegiukas – mažiukas,

Iš sniego voriukas.

Dienelę lipdytas,

Naktelę išspirtas.

Tiek darbo ir meilės,

Ir džiaugsmo įdėjom,

Bet naktis štai atėjo,

O jo jau nebėra.

Tiek vargo pamatęs,

Sniegiukas gulėjo:

Snaigutes krisdino,

Mergaites  ramino.

Debesėlio vidury,

                                                                  Angeliukų apsupty,                                                                 

Sniegius mergaites ramins,

Joms saldžius sapnus skraidins.

Akvilė, Goda, Ieva, Šarūnė, 8c

Norėjome nulipdyti kažką neįprasto ir dar nematyto. Nusprendėme, kad labai įdomu bus nulipdyti ant šono gulintį šuniuką. Jam nulipdėme ilgas kojas ir stačią trumpą uodegą, galiausiai prilipdėme ausis, išraižėme akis ir burną. Darbas pavyko puikiai, likome patenkinti savo sniego skulptūra bei didžiavomės savo kūrybiškumu. Vėliau visi draugiškai nusifotografavome ir grįžome į lietuvių kalbos kabinetą, kuriame aptarėme patirtus įspūdžius. Pamoka visiems labai patiko.

Paulius, Lukas, Dominykas 8c klasė

Šis Baltasis vėžlys yra nepaprastas. Jis labai protingas, protingesnis už visus kitus vėžlius, nes jį lipdė labai protingi aštuntokai. Jo „namas'' labai stiprus, beveik nesunaikinamas, nes nulipdytas su didele meile. Visi kiti vėžliai nulipdyti iš sniego jam pavydi, nes jis yra didelis, tvirtas, gražus, protingas ir mylimas. Taip pat šis stipruolis turi ir šeimą. Du gerus vaikus ir išdidžią žmoną. Baltasis vėžlys neseniai pradėjo sportuoti, todėl yra neįtikėtinai greitas. Jis skaito daug knygų, todėl ir yra toks protingas. Tik labai gaila, kad jis gyvuos tol, kol ištirps sniegas... Bet gal dar kada kitą nulipdysim?!

Simonas, Egidijus, Dominykas, Modestas, Žygimantas, 8c

Kelios smagios pamokos akimirkos:

 

 

Svetainėje lankosi 30 svečių ir nėra prisijungusių narių

© 2016. Visos teisės saugomos