Gegužės 11 dieną 7a klasės mokiniai lankėsi Panevėžio Šv. Juozapo globos namuose. Bažnyčios paskelbtais Dievo Gailestingumo metais daryti gerus darbus visus skatina ir įkvepia mokyklos Dievo tarno kunigo Alf. Lipniūno ateitininkų kuopa, vadovaujama tikybos mokytojos Dalios Kubilienės. Jie kartu su Buities estetikos būrelio nariais ir jų mokytoja Laima Jatautiene išvirė braškių ir juodųjų serbentų uogienės globos namų seneliams, kad šie pajustų namų šilumą. Septintokams teko misija šias dovanas nunešti ir išdalinti seneliams.
Nors jau buvome girdėję apie tokią įstaigą, kurioje globojami vieniši ir pasiligoję seneliai, bet visi ėjome ten pirmą kartą, todėl buvo šiek tiek nejauku ir smalsu. Štai keletas moksleivių minčių, ką patyrė ir išgyveno.
Eidamas tikėjausi, kad senelių bus mažiau, bet jų ten buvo labai daug. Nesitikėjau, kad taip smagu padėti. – Gytis
Aš panašiai ir įsivaizdavau tuos globos namus – daug kambarių su seneliais. Liūdna, bet kartu ir įdomu buvo pamatyti bei pabendrauti su senoliais. – Domantas
Mane labai nustebino šimtametis senelis, grojantis lūpine armonikėle. – Nojus
Tikėjausi pamatyti liūdnus veidus, bet seneliai buvo laimingi, veidą nušviesdavo šypsena, kai sulaukdavo mažos paslaugos. – Manfreda
Labiausiai nustebino, kad tie seneliai gerai aprūpinti, prižiūrimi, tik vieni labai ligoti, o kiti linksmi, energingi. – Ugnius
Sužinojau, kad sunku pakliūti į senelių globos namus, kad didelės eilės, kad darbuotojų labai nedaug, todėl visada laukia savanorių. – Viktorija
Labai patiko tokia mažutė, judri, labai linksma ir bendraujanti močiutė. – Karolis
Labai laukiau to apsilankymo senelių namuose, tikėjausi pamatyti paniurusius, liūdnus gyventojus, o išvydau ir labai džiaugsmingų, linksmų. – Sigita
Kai nunešiau uogienę, viena močiutė net apsiverkė. Labai daug neįgalių, gulinčių lovose senelių. – Mantas
Tikėjausi, kad ten bus kaip sanatorijoje: nemalonus kvapas, susiraukę veidai, o pamačiau, kad dauguma jų visai gerai gyvena, linksmi. Man ten patiko pabūti. – Kamilė
Nesitikėjau, kad jie bus tokie laimingi, kad su mumis dainuos ir mums šypsosis. Jie kartu moka ne tik ramiai melstis, bet ir linksmintis. – Augustė
Kai pamačiau tuos žmones, kurie taip sunkiai kalba, vaikšto, net širdį suspaudė. – Viktorija
Darbuotojams iš tiesų reikia daug kantrybės. – Matas
Galvojau, aplankysime visai nusilpusius, bejėgius senukus, tačiau nustebau pamačiusi dainuojančius, bendraujančius, grojančius armonikėle senolius. – Augustė
7a klasės mokiniai ir auklėtoja L. Švarlienė
