Balandžio  1–3 d. Vilniuje vyko Ateitininkų federacijos suvažiavimas.  Į  suvažiavimą atvyko atstovai iš visų Lietuvos miestų ir išeivijos lietuviai iš Šiaurės Amerikos.  Dalyvavo jaunųjų (JAS), moksleivių (MAS), studentų (SAS) ir ateitininkų sendraugių (ASS) sąjungų nariai. Suvažiavimo metu pirmą kartą keturios AF sąjungos atsiskaitė už veiklą bei rinko naujas valdybas vieno renginio metu.  Šeši mūsų mokyklos ateititininkų  kuopos nariai į AF suvažiavimą važiavo kartu su Panevėžio krašto ateitininkų kuopų atstovais.

Balandžio pirmąją vyko linksmavakaris. Jo metu kiekvienas kraštas turėjo kūrybiškai, meniškai, linksmai ir išradingai papasakoti apie savo ateitininkišką veiklą. Agapei (šventinei vakarienei) kiekvienas kraštas turėjo atsivežti maistą, susietą su pristatymo idėja. Panevėžio krašto prisistatymas buvo pagal A. Puškino „Pasaka apie žveją ir žuvelę“ motyvus, tad ir mūsų maistas kvepėjo žuvimi. Po ilgo linksmybių vakaro užlipome pasimelsti į Mariją Aušros Vartuose ir kartu su ateitininkais iš Žemaitijos vykome į  nakvynės vietą – Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminariją.

Kitas ankstyvas rytas prasidėjo šv. Mišiomis seminarijos koplyčioje. Skaniai papusryčiavę seminarijos valgykloje, leidomės į antros dienos nuotykį. Klausėmės AF keturių sąjungų ataskaitų, kavos pertraukėlių metu susipažindavome vis su naujais ateitininkais. Pietavome Vilniaus miesto kavinėse pagal išdalintų kortelių nuorodas. Vakarinėje programos dalyje buvo numatytas Šviesos kelias. Kartu su krikščionimis iš visos Lietuvos  suvažiavimo dalyviai, išklausę šv. Mišias Aušros Vartų koplyčioje, degančiomis žvakutėmis nešini keliavo Šviesos kelią iki Dievo Gailestingumo šventovės. Pavargę, bet laimingi nuo įspūdžių kartu su žemaičiais grįžome į nakvynės vietą – kunigų seminariją.

Išaušo saulėta balandžio 3-oji. Papusryčiavę seminarijos valgykloje, jau pažindami visus žemaičius ateitininkus vėl keliavome jų autobusu į suvažiavimo vietą – Aušros Vartų g. 12. Ateitininkų sendraugių laukė Tomo Girniaus paskaita „Kas buvo Juozas Girnius ateitininkams ir kodėl jis minimas dabar?“. Studentai, moksleiviai ir jaunučiai ateitininkai dalyvavo atskiruose teminiuose užsiėmimuose. Paskui ateitininkai, turintys balsavimo teisę, rinko atstovus į AF valdybą ir tarybą. Po viso renginio keliavome į Vilniaus universitetą. Istorijos fakulteto kiemelyje buvo prikabinta popierinių tulpių, ant kurių kiekvienas AF suvažiavimo dalyvis galėjo užrašyti padėką žmogui, kuriam norėtų padėkoti. Tokią tulpę gavau ir aš nuo savo kuopos ateitininkų.   

Pavargę, bet laimingi, pilni įspūdžių, susiradę daugiau draugų Panevėžio krašto ateitininkai sekmadienio pavakarę grįžo namo.

                                      Dievo tarno kunigo Alf. Lipniūno kuopos globėja Dalia Kubilienė

 

 

 

Svetainėje lankosi 20 svečių ir nėra prisijungusių narių

© 2016. Visos teisės saugomos