Gruodžio 12 d., šeštadienį, mūsų kuopą aplankė politologė, Paryžiaus politikos mokslų doktorantė, ateitininkė sendraugė Emilija Pundziūtė Gallois su šeima: vyru ir vaikais Barboryte ir Adomėliu. Paklausus vaikų, kas jie tokie prancūzai ar lietuviai – atsakė vienbalsiai, kad  lietuviai. Šiek tiek pasisvečiavę tėtis su vaikais išėjo pasivaikščioti, o jų mama liko papasakoti apie savo ateitininkės kelią ir pasikalbėti su moksleiviais.

Ponia Emilija papasakojo, kad ateitininke tapo būdama 11 metų. Jos senelis Aloyzas Pundzius taip pat buvo ateitininkas ir sugriuvus TSRS atkūrinėjo ateitininkų kuopas Žemaitijoje. Senelis skaitydavo žurnalą „Ateitis“, tai ji taip pat skaitydavo paskutinį puslapį, nes ten įdomiausia. 1993 m. buvo Berčiūnų atetininkų stovykloje, yra buvusi ateitininkų stovykloje Krakėse, kuriai vadovavo kunigas Arvydas Žygas (dabar jau miręs). Šv. Mišios vykdavo kiekvieną dieną, tai ateitininkai dalyvaudavo jose kartu su kaimo bendruomene. Kunigas A. Žygas eidavo po namus, kviesdavo žmones į jaunimo Mišias, tai net du žmonės iš kaimo bendruomenės pasikrikštijo. Toks pavyzdys labai patraukė širdį ir toliau dalyvauti veikloje. Dažnai važiuodavo į moksleivių ateitininkų stovyklas. Studijų metais ją išrinko į MAS valdybą. Pati yra buvusi kuopos globėja Kauno Jablonskio gimnazijoje, bet vaikai užaugo ir kuopos nebeliko. Pasiūlė tapti atetininkų žurnalo „Ateitis“ redaktore. Pabaigusi VDU bakalauro studijas ponia Emilija išvažiavo į Prancūziją, ten sutiko savo vyrą. Mokėsi Briuselyje, pradėjo dirbti Lietuvos atstovybėje prie NATO, kaip sekretorė. Visada galvojo ištekėti tik už lietuvio ir tai sakė savo prancūzui draugui. Bet kai jis dėl Emilijos išmoko lietuvių kalbą, tai mūsų pasakotojai buvo pats didžiausias meilės įrodymas, ir ji ištekėjo už savo prancūzo. Susilaukė dviejų vaikų Barboros ir Adomėlio. Gyvena Briuselyje, kur subūrė jaunų žmonių grupę ir bendrauja klausimais, kurie leidžia ką nors išmokti. Šiais metais gyvena Lietuvoje, nes patriotiškumas niekur nedingo. Lietuvoje bando įkurti susibūrimo saloną, kur įgyvendins panašią patirtį kaip ir Prancūzijoje. Paskutiniame susibūrime, buvo pasikvietusi drauges iš darbo, kartu su draugais ateitininkais analizavo partizanų istoriją.

Ponia Emilija gyrė mūsų kuopą, sakė, kaip gerai, kad esam susibūrę, reikia būti žingeidiems, nes tik būnant  kuopoje galima atsinaujinti. Ne veltui ateitininkų toks šūkis „Visa atnaujinti Kristuje“. „Žmonės, matydami jus dorus, sąžiningus, patys keisis“, – kalbėjo viešnia ir ragino moksleivius ne tik skaityti žurnalą „Ateitis“, bet ir rašyti žurnalui apie juos dominančias temas, prenumeruoti „Ateitį“. Ponia Emilia priminė, kad kuopoje reikia išmokti giliai kalbėtis, kalbėtis apie tikėjimą, pvz: „Ar reikia duoti išmaldą?“.

Ateitininkai klausinėjo apie terorą Prancūzijoje, apie bažnyčias, ar jos tokios pat kaip Lietuvoje, apie Taize... Tiltas nutiestas. Bendrausime ir toliau... 

                                                   Dievo tarno kun. Alf. Lipniūno kuopos globėja Dalia Kubilienė

 

 

Svetainėje lankosi 23 svečiai ir nėra prisijungusių narių

© 2016. Visos teisės saugomos