Apie duoną mūsų kasdienę sukurta tokia daugybė legendų, pasakų, pasakojimų, eilių ir dainų, kad populiarumu ją pranoksta gal tik kūriniai apie meilę, Motiną ir Lietuvą.

Senovės lietuviams duona turėjo didelę reikšmę.Ji žmogų lydėdavo nuo gimimo iki mirties, buvo ne tik pagrindinis maistas, bet ir vaistas, o neretai gelbėdavo ir nuo ligų bei bėdų. Gerbiama ji buvo ir dėl ilgo ir sunkaus kelio iki stalo, todėl buvo laikoma šventa.

„Žiburėlio“ bibliotekoje vyko popietė „Duonos kelias“, skirta Duonos dienai paminėti. Su prasminga ir nuotaikinga programa į šventę atskubėjo gausus būrys Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos ketvirtokų su savo mokytoja R. Rimšeliene bei muzikos vadove D. Lukauskiene. Vaikai eiliuota forma daug pasakojo apie duoną mūsų kasdienę – sakė eilėraščius, dainavo daineles, vaidino, grojo dūdelėmis bei kitokiais liaudiškais instrumentais. Skambėjo patarlės ir priežodžiai apie duoną, netrūko lietuvių liaudies šokių bei žaidimų. Neliko nepastebėtas ne tik jaunųjų artistų talentas, bet ir puikūs liaudiški bei pasakų personažų kostiumai.

O kokia gi Duonos šventė be pačios duonos? Po renginio  šventės dalyviai neskubėjo skirstytis – visi draugiškai dalijosi duonos kepalą, jo riekeles pagardindami medumi bei bruknių uogiene. 

Nuoširdžiai džiaugiamės ir dėkojame už  jau ne pirmus metus besitęsiančią draugystę  mokytojai R. Rimšelienei ir jos auklėtiniams. Tikimės, kad su šventės dalyviais susitiksime dar ne kartą, ir ne tik bendruose renginiuose – bibliotekoje jie laukiami kiekvieną dieną.

                                                                „Žiburėlio“ kolektyvas

 

 

Svetainėje lankosi 18 svečių ir nėra prisijungusių narių

© 2016. Visos teisės saugomos